Moteriškų rankinių istorija nuo senovės iki mūsų laikų.

Moterisku rankiniu istorija
Madinga rankinė yra ypatingas aksesuaras. Kiekvienai moteriai ji turi ypatingą reikšmę, tampa nuolatine jos palydove ir drauge. Tai yra daugiau nei vien paprastas aksesuaras. Šiandien, moteriška rankinė, ištisa mados ir netgi meno šaka, pasaulyje egzistuoja rankinių muziejai.
Tikriausiai pats įžymiausias muziejus, kurio kolekciją sudaro daugiau kaip 3500 eksponatų, yra Amsterdame. Patys seniausi eksponatai yra iš 16 amžiaus. Nors, moters rankinių istorija prasideda daug seniau. Visos rankinės turi protėvį – paprastą maišelį, kuriame moterys ir vyrai laikydavo jiems reikalingus daiktus.

Maišeliai atsirado mūsų civilizacijos aušroje. Klajojančios gentys, kurios dažnai kraustėsi iš vienos vietos į kitą. Vyrai dažniausiai žingsniuodavo pėsčiomis, nešdamiesi ginklą ir visada pasiruošę pavojams. Kabliukus žvejybai ir kitus smulkius daiktus nešdavosi prie diržo. O moterys sudėdavo daiktus į maišus odinius maišus visą primityvų inventorių. Net ir šiais laikais, išėjusios iš namų jaučiamės nepatogiai – ką padarysi, genetinė atmintis yra stipri.
Palaipsniui šie maišai pavirto į tikras rankines, su ilgomis rankenomis, skirtomis persimesti per petį. Kiekviena tauta turėjo savo stilių ir rankinių puošybą. Indijos gentys juos puošdavo siuvinėjamais iš karoliukų ir dygliatriušio spygliais. Šiaurės tautų krepšiai buvo iš elnių kailių ir jo apdaila. Įdomu tai, kad šiandien etninio motyvai, kaip ir puošybos gaminių ar kailinių aplikacijos, yra įkvėpimo šaltinis daugeliui dizainerių.
Laikas ėjo, visuomenė vystėsi. Turtingi žmonės nebenorėjo tampyti didelių maišų, už juos tai darė tarnai. Vietoje to turtuoliai įsigijo kapšelius, kurios nešiojo prie diržo. Juos kabindavo taip, kad pasislėptu po drabužiais ir nepritrauktų nereikalingo dėmesio ir netaptų plėšikų aukomis.

Renesanso metu, Europoje, tokiems kapšeliams pradėjo skirti daugiau dėmesio. Juos pradėjo gaminti ne tik iš odos, bet ir iš šilko, aksomo. Šiuos maišelius pradėjo puošti smulkiais siuvinėjamais, karoliais. O pačios turtingiausios moterys galėjo sau leisti puošybą iš brangių akmenų. Viena iš pirmųjų, pagamintų 15amžiuje ir brangakmeniais nusagstytų rankinių, išliko ir yra saugoma Bulgarijoje.
Aukso amžiaus, Elžbietos I valdymo laikais, į madą atėjo rankinės pagamintos iš šilko, papuoštos aukso siūlėmis. Tokie aksesuarai kainavo pakankamai daug ir tikrai ne kiekviena moteris galėjo tai sau leisti. Pačios karalienės garderobe buvo daugiau tuzino panašių rankinių.

Metams bėgant, moterys įgijo daugiau priemonių savo grožiui prižiūrėti, tad ir rankinės turėjo keistis. Atsirado maži veidrodėliai, palyginti kompaktiškos pudrinės, o skaistalai ir nosinės tapo neatsiejama garderobo dalis. Ir visa tai reikalavo erdvesnės rankinės. Palaipsniui įvyko atsiskyrimas tarp piniginės ir rankinės.
Iš aukštuomenės salonų rankinės persikėlė į gatves. Tai buvo laikai, kai visos moterys mokėjo ir gamino daug rankdarbių. Jos megzdavo ir aptardavo paskalas. Mados salonuose ponios siuvinėdavo ir aptardavo naujienas. Rankinės, kurios talpindavo ir siūlus ir virbalus ir visas reikiamas priemones, tapo dar didesnėmis.

18 amžiuje, Madam de Pompadour išrado naują rankinės stilių - elegantiškas šilko ar aksomo kamuolys, pakabintas ant plono dirželio. Tai buvo modeliai, kurie Prancūziškai vadinami " reticule", kas išvertus reiškia "juokinga". Palyginus su gabaritu, kuris vyravo anksčiau, jie tikrai atrodė lengvi. Tačiau juose tilpdavo viskas, kas būdavo būtina - lūpų dažiai, veidrodėlis, uostomos druskos dėžutė, žaidimo kortos... Šiandien tokie modeliai dažnai gali būti vertinami kaip priedas prie vestuvinės suknelės. Tačiau Europoje, šios rankinės madoje buvo net iki Prancūzijos revoliucijos. Tačiau net ir po po daugelio metų, "reticules" vienu ar kitu pavidalu nepraranda aktualumo.

19 a. Pabaigoje pasirodė moteriškos rankinės – lagaminai. Tai ne nuostabu, kadangi žmonės ėmė daug ne tik darbo reikalais, bet ir keliauti savo malonumui. 1896 metais, dar tuomet tik pradedantys Lui Vuitton mados namai, kurie specializavosi lagaminų gamyboje, pirmą kartą išleido moteriškų lagaminų, apdirbtų metalu ir lakuota oda. Pirmą kartą šio prekės ženklo istorijoje buvo panaudotas audinys su įspausta monograma, kuri laikui bėgant tapo legendine. Šiais laikais Lui Vuitton rankinės yra nemažiau populiarios, kaip ir prieš 100 metų.
19 a. pabaigoje tokios rankinės buvo prieinamos tik labai turtingoms damoms. Net ir viduriniosios klasės atstovės ne visada galėjo sau leisti tokią rankinę-lagaminą. O merginos iš neturtingos šeimos galėjo sau leisti tik medžiagines rankines.
20a. pradžioje buvo Buvo rankinių, skirtų pasivažinėjimams dviračiu, darbui, teatrui ir netgi eiti į pirtį. Rankinės buvo gaminamos iš medžiagos ir rečiau odinės. Vakariniai modeliai papuošiami stiklo gaminiais ir pusbrangiais akmenimis.

Pirmojo pasaulinio karo metu daugelis paryžiečių pradėjo nešioti daug talpesnes rankines. To priežastimi tapo dėl visa ko įsidedamos pirmosios pagalbos priemonės, dujokaukės. Karas baigėsi ir rankinės tapo puošnesnės. Tačiau savo dydžiu jos nebesitraukė. Pokario metais moters vaidmuo smarkiai keitėsi. Daugelis jų pradėjo dirbti lygiai vyrams, jungėsi į visuomeninius judėjimus, sportavo, pradėjo rūkyti. Ir visos šios pramogos reikalavo vietos rankinėje. Ten turėjo tilpti užrašų knygutė, tuo metu skaitomas detektyvas arba romanas, pakelis cigarečių ir daug viso kitko.
Kažkada rankines užtraukdavo specialiu dirželiu. Tačiau 1923 metais buvo išrastas pirmasis užsegtukas, o dar vėliau ir užtrauktukas. Į madą atėjo art-deco. Tais laikais buvo atlikta daug archeologinių atradimų, madoje atsirado egiptietiški motyvai. Dizainerius įkvėpdavo kitų tautų etniniai motyvai, pavyzdžiui – afrikietiški. Ir visa tai tapo madingų rankinių dalimi.

Dar vienu iš art-deco stiliaus pavyzdžių tapo dėžutės – delninės, kurias sukūrė juvelyrai. Pradžioje jų paskirtis buvo kelioninių reikmenų ir tik vėliau jos pradėjo atlikti dekoratyvinį vaidmenį. Atrodė jos kaip brangakmenių dėžutės, dažnai puoštos iš labai brangių medžiagų. Prasidėjo eksperimentai su forma. Pavyzdžiui buvo sugalvota rankinė, kuri priminė diskinį telefoną (Coco Chanel). Idėjos autorius buvo Salvadoras Dali, kaip ir rankinės – obuolio.
Antrasis pasaulinis karas paliko savo įspaudą mados pasaulyje. Dauguma mados namų neturėjo galimybių isigyti vienų ar kitų medžiagų. Labai populiarios buvo rankinės – planšetės. Muziejuose yra eksponatų, dekoruotų netgi fanera. Rankinės buvo minimalistinės ir labai praktiškos. 1950'isiais eksperimentai tęsėsi. Pavyzdžiui 1940 metų pabaigoje, Hilde Wallborg išleido rankinių kolekciją „Walborg Poodle". Tai buvo rankinės, kurios priminė juodus arba baltus pudelius. Taip pat pasirodė smuiko formos modelių, kuriose sukūrė Ann-Mari de France.
Kiekvienais metais dizaineriai išleisdavo vis naujas kolekcijas. 1950 tapo madingos austos rankinės- jos buvo neatsiejamos nuo vasaros garderobo. Labai išpopuliarėjo odinės rankinės, portfeliai iš Hermes. Tokius modelius rinkosi aktorė Grace Kelly, vėliau tapusi Monako princese. Tokie aksesuarai yra paklausūs ir šiandiena. Jie praktiškai niekada neišeina iš mados, keičiasi forma, faktūra, atspalviai, dekoratyvinės detalės. Tačiau bendrosios formos išlieka. Vėliau atsirado neįprastos rankinės, kibiro formos. Tokius modelius rinkosi Jacqueline Kennedey, kuri buvo to meto stiliaus ikona.
Vienok, 1950 dizaineriai pradėjo eksperimentuoti ne tik su forma, bet ir su originaliu medžiagų pritaikymu. Pavyzdžiui, garsioji stačiakampė „Chanel" rankinė įgijo tikro aukso grandinėlę. O Brachhcilini puošybai naudoti pusbrangius akmenis.

Tačiau 1960 pasaulyje įvyko tikra mados revoliucija. Ir viso šito priežastis – pokyčiai jaunimo kultūroje. Rok ‚n' roll populiarumo bangoje atsirado gitaros formos rankinių. „Gėlių vaikų" karta ėmė kurti savo medžiagas, vengdami laisvės nuo prabangos ir ištaigingumo. Tai buvo spalvingi maišai, krepšiai.
1960-iesiems priskiriamas ir kitas atradimas, kuris šiuo metu laikomas legenda. Šis aksesuaras buvo sukurtas specialiai modeliui ir aktorei Džein Birkin. Džein ieškojo rankinės kuri būtų ne tik graži, bet ir praktiška. Legenda teigia, kad ji papasakojo savo norą bendrovės Hermes atstovui. Ir jis pažadėjo sukurti pageidaujamą, idealų aksesuarą. Kaip rodo istorija, pažadą tesėjo. „Birkin" rankinės yra labai populiarios ir šiandiena. Daug Holivudo įžymybių negali apsieiti be šios rankinės.

Tačiau ne tik įžymybės diktuoja madą. Šiandieninė mados ikona – Kembridžo kunigaikštienė Catherin demonstruoja savo silpnybę delninėms. Ir šis joas įvaizdis jau daugelį metų nepalieka mados žurnalo viršelių.
Šiuolaikinė mada yra demokratiška. Joje savo vietą randa daug stilių ir krypčių. Paskutiniu metu labai populiarios klasikinio Coco Chanel stiliaus rankinės. Kita vertus tai labiau šio stiliaus variacijos. Išsirinkti vieną ir universalią rankinę – yra pakankamai sunku. Patariama pasirinkti skirtingo stiliaus ir medžiagos, kurie tiktų visiems gyvenimo atvejams.